Kava mėgaujamės dažnai. Jos rūšių, skonių pasirinkimas didėja, laikas nuo laiko kavinėse pasirodo naujovės. Kadangi tai svetimų kraštų gėrimas, jo pavadinimus tenka adaptuoti. Teisingai sakome juoda kava, balinta kava arba kava su pienu. Nesunkiai mokame paprašyti kapučìno (2 kirčiuotė) ar esprèso (2) (kavos) puodelio, tik parašyta kartais būna netaisyklingai: ,,Capuccino“, Espresso kava ar pan. Kai kavavirỹs (34b, 3b), arba, kitaip tariant, barìstas, -ė (ne barista!), į karštą pieną įpils šlakelį espreso, Lietuvoje gersime lãtę (1) arba lãtės kavą, bet ne kavą ,,Latte“.
Jei espreso gėrimas bus sumaišytas su pienu ir pagardintas šokoladu, išeis šokolãdinė kavà, o ne caffe mocha. Itališkai espresso macchiato, lietuviškai – espresas su (pieno) putà, bet ne makijatas. Dar švelnesnė bus latte machiato, kuriai yra lietuviškas atitikmuo – pienas su espresù. Iš Australijos ir Naujosios Zelandijos kilęs espresas yra gaminamas su ypač puriai išplaktu pienu ir vadinamas fletváitu (1).
Graikai iš tirpiosios kavos gėrimo ruošia šaltą kavą frappe, kuri irgi tapo populiari, o lietuviškai turi būti vadinama lediniu kavos kokteiliù arba frapè (frãpė 2).
Žodžiai su priesaga -išk- rodo arbatos ar kavos kilmę arba nusako jų gaminimo būdą, todėl nerašytini kabutėse: amerikietiška kava (ne caffé Americano), airiška kava, rytietiškai ruošiama kava.
Kiek paprasčiau paprašyti arbatos puodelio. Arbatos rūšis nurodome įvardžiuotine forma: juodoji, baltoji, žalioji, raudonoji, plikomoji arbata. Didžiąja klaida būtų laikomas valgiaraštyje parašytas pažyminys po pažymimojo žodžio: arbata juodoji. Arbatos tėvynė Kinija dovanoja mums ir kitokių šio gėrimo rūšių. Tai puèro (2) (kin. pu-erh), ulòngo (1) arbata. Iš Pietų Amerikos kilo mãtė arba mãtės arbata.
Naujausias gėrimas, atkeliavęs iš Indijos, – chai latte. Tai juodoji arbata su pienu ir aštriais indiškais prieskoniais (masalà 2). Kalbininkai pasiūlė lietuviškus atitikmenis – masãlos arbatà arba čailãtė (2).
