Pradžia Biržų rajono savivaldybė
Pradžia

KALBINIŲ REIKALAVIMŲ IŠKABOMS ATMINTINĖ

  1. Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme pateiktos šios sąvokos:

Iškaba – ant ar prie reklamos davėjo buveinės pastato arba reklamos davėjo prekybos ar paslaugų teikimo vietoje ar prie jos įrengiama speciali išorinės reklamos pateikimo priemonė, ant kurios ar kurioje pateikiama informacija: reklamos davėjo pavadinimas ir (arba) reklamos davėjo prekybos ar paslaugų teikimo vietos pavadinimas (parduotuvė, viešbutis, kirpykla ir kt.), ir (arba) parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų pavadinimas (avalynė, automobilių remontas ir kt.). Iškaba taip pat laikoma tokios informacijos pateikimo vieta ant reklamos davėjo buveinės arba prekybos ar paslaugų teikimo vietos pastato sienos, langų ar durų. Be nurodytos informacijos, iškaboje gali būti pateikiami prekių ženklas, logotipas, emblema, darbo laikas, reklamos davėjo vardas, pavardė.

Prekių ženklas – bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes ar paslaugas nuo kito asmens prekių ar paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai.

  • Valstybinės kalbos vartojimo ar taisyklingumo reikalavimų nesilaikymas, t. y. kalbos klaidų, svetimybių, keiksmažodžių, žargono vartojimas, yra pakankamas pagrindas neregistruoti prekių ženklo, nes jis prieštarautų viešajai tvarkai arba gerai moralei. Prieš registruojant prekių ženklą patartina Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Konsultacijų banke pasitikrinti, ar konkretus žodis yra vartotinas lietuvių kalboje.
  • Prekių ženkle esantis ne valstybine kalba parašytas žodis ar sakinys negali būti verčiamas, o lietuviškas net netaisyklingas ar nevartotinas žodis negali būti taisomas ar keičiamas kitu. Registruotą prekių ženklą reikėtų vertinti ne kaip užrašą, bet kaip ženklą, o ženklai nėra kalbos reguliavimo dalykas.
  • Svarbu įsidėmėti, kad prekių ženklai neturėtų būti naudojami vietoje iškabų, kuriose nurodomas juridinio asmens pavadinimas.
  • Siekiant nepažeisti Valstybinės kalbos įstatymo ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo, tais atvejais, kai prekybos ir paslaugų teikimo vietoje vietoj iškabos pateikiamas tik prekių ženklas, šalia (ant sienos, ant durų ar vitrinoje) reikėtų valstybine kalba pateikti minimalią informaciją apie įmonės veiklą,: parduotuvė, kavinė, restoranas, viešbutis, biuras, grožio salonas; maisto prekės, avalynė, raštinės reikmenys, viskas sodininkams, techninė priežiūra, įgaliotasis atstovas, platintojas, verslo paslaugos, bankinės konsultacijos ir t. t.

Išorinė reklama – reklama, kurios įvairios specialios (stendai, skydai, stulpai, vitrinos ir pan.) ir pritaikytos (pastatų sienos, langai, durys, stogai, laikinieji statiniai, transporto priemonės, oro balionai ir pan.) pateikimo priemonės yra ne patalpose. Išorine reklama taip pat laikoma:

1) reklama, kurios pateikimo priemonės yra patalpose (vitrinose, langų ir (arba) durų vidinėse pusėse), tačiau ji yra matoma iš lauko pusės;

2) iškaboje pateikiama informacija.

  1. Iškaba laikoma viešuoju užrašu.Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutarimo Nr. Nr. N-1 (182) „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutarimo Nr. N-5 (136) „Dėl viešosios informacijos ne valstybine kalba pateikimo“ pakeitimo“ 1 punkte rašoma taip: ,,Tarptautinio bendravimo reikmėms viešoji garsinė ir rašytinė informacija, įskaitant viešuosius užrašus, transporte, muitinėse, viešbučiuose, bankuose, turizmo agentūrose, taip pat reklamos elementuose greta valstybinės kalbos gali būti teikiama ir užsienio kalbomis. Viešaisiais užrašais laikoma rašytinė informacija, esanti viešojoje erdvėje ir (arba) skirta visuomenei informuoti.“
  2. Rašytinė ir garsinė informacija kitomis kalbomis neturi būti išsamesnė, o jos rašytinių tekstų formatas negali būti didesnis negu tekstų valstybine kalba. (Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutarimo Nr. N-5 (136) „Dėl viešosios informacijos ne valstybine kalba pateikimo“ 2 punktas.)
  3. Išorinė reklama turi būti įrengiama vadovaujantis projektavimą, architektūrą, statybą, kultūros paveldo objektų ir kraštovaizdžio apsaugą, teritorijų planavimą, eismo saugumą ir valstybinės kalbos vartojimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, Išorinės reklamos ir viešųjų užrašų tekstai turi  atitikti bendrinės lietuvių kalbos normas, Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo, Valstybinės lietuvių komisijos nutarimų ir kitų norminių teisės aktų reikalavimus.
  4. 5. Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo i š t r a u k o s, taikomos viešiesiems užrašams.

                      https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.0B0253BB424C/TAIS_170492

2 straipsnis. Lietuvos Respublikos valstybinė kalba yra lietuvių kalba.

14 straipsnis. Oficialios, sunormintos vietovardžių lytys Lietuvos Respublikoje rašomos valstybine kalba.

15 straipsnis. Lietuvos Respublikoje vartojamos įstatymų nustatytos Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių lytys.

                      Asmenvardžiai keičiami bei koreguojami įstatymų nustatyta tvarka.

16 straipsnis. Visų Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimai daromi laikantis lietuvių kalbos normų ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų.

17 straipsnis. Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai yra valstybine kalba.

                      Valstybinė kalba privaloma visų Lietuvos Respublikos įmonių, įstaigų ir organizacijų antspauduose, spauduose, dokumentų blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose užrašuose, Lietuvos gaminių ir paslaugų pavadinimuose bei aprašuose.

18 straipsnis. Tautinių bendrijų organizacijų pavadinimai, jų informaciniai užrašai greta valstybinės kalbos gali būti pateikiami ir kitomis kalbomis.

                      Užrašų kitomis kalbomis formatas negali būti didesnis negu užrašų valstybine kalba.

23 straipsnis. Visi viešieji užrašai turi būti taisyklingi.

24 straipsnis. Bet kokie veiksmai prieš Lietuvos Respublikos Konstitucijos nustatytą valstybinės kalbos statusą neleistini.

                      Už šio įstatymo nuostatų tiesioginį vykdymą atsakingi institucijų, įstaigų, įmonių, tarnybų bei organizacijų vadovai.

                      Asmenys, pažeidę šį įstatymą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

  1. Savivaldybės kalbos tvarkytojas kontroliuoja, ar iškabų kalba atitinka valstybinės kalbos vartojimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimus.
  2. Lietuvos respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsniai, pagal kuriuos savivaldybės kalbos tvarkytojas turi teisę skirti administracines nuobaudas.

497 straipsnis. Valstybinės kalbos nevartojimas

  1. Valstybinės kalbos nevartojimas juridinių asmenų antspauduose, spauduose, blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose viešuose užrašuose užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo aštuoniasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų.
  2. Valstybinės kalbos nevartojimas Lietuvos Respublikos gaminių ir paslaugų pavadinimuose ir jų aprašuose, Lietuvoje parduodamų prekių naudojimo (vartojimo) instrukcijose užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.
  3. Šio straipsnio 1, 2 dalyse numatyti administraciniai nusižengimai, padaryti pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų.